„Tvenkiniai, Jūs, tvenkiniai!”, – nusijuokė moteriškė iš 12-ojo aukšto daugiabučio namo Parko g. 6, Visagine. Mes, „vietiniai“ turistai, gi pavadinome Visagino ežerą tvenkiniu:)
Šis 1/2 drugelio formos miestas (žiūrint iš paukščio skrydžio) stebino nuo pat pirmųjų žingsnių, kuriuos žengėme Kosmoso gatve, vedančia tiesiai į miestą iš Visagino traukinių stoties.
Kosminis grožis – miestas miške, atomiškai skanus maistas ir kava. Skaniausia Chemex ruošta kava Lietuvoje man nuo šiol – SAVÀ coffee bar.
Stebėjau mergaites, žaidžiančias prie namų kamuoliu, senjorus, vedžiojančius šunis vakare, paauglius, grįžtančius nuo ežero ir besikalbančius tarpusavyje, ryte – jaunuolius parke, sportuojančius, ir galvojau: „Pala, pala, … čia kažkas kitaip negu įprastai matau gatvėje… Jie gi be smart phone‘ų rankose!”
Negaliu iki šiol prisiminti, kada ir kur paskutinį kartą nutiko tai: „Atsiprašau, ar Jums netrukdys, jei aš Jums už nugaros rūkysiu cigaretę?“ Dabar jau prisiminsiu ilgam – Visagine, kavinės lauko vietose sėdintieji taip atsiklausia svečių.
O žemuogių pilnos saujos ir prisirpusių uogų raudonumas primins ilgam, kad šis regionas turi tiek gėrybių, gyvybės ir potencialo! Vieni sako, jog jis dar sulauks savo aukso amžiaus, o kiti šnabždasi: „Gal jau prisirpo šis miestas, tiesiog reikia nuvažiuoti ir pamatyti visą jo atomiškai kosminį grožį.“
