Mišku, mišku ir – į pievą.
Sakė, jog ten genialus Dailininkas, kiekvienam augalui atskirą paletę paskyręs, savo studiją įsirengė. Išsiruošiau ieškoti pagal duotą adresą.
O kvapai!
„Ei, Parfumeri laukų – kur tu slepiesi? Gal žinai, kur Dailininkas gyvena?”
Girdėjau dar ir apie Didžiąją Rašytoją – Gamtą. Visi žanrai jai pavaldūs. O kad man toks talentas! Ji viską į vieną Kūrinį sudėjo, o tiražą reguliariais ciklais kasmet vis naują paleidžia.
Skaitom, žiūrim ir kvapuose maudomės, paleisti iš rankų ir akių žaliu šriftu užrašytų rankraščių nenorim;) Gal ir nereikia trukdyti Kūrėjų be reikalo: jie atsidėję dirba.
Grįžtu lyg iš turtingiausių galerijų, skaityklų, bibliotekų ir parfumerijos fabrikų.
Įėjimas – bet kada, kai norisi dar stipriau gyventi.