Šią savaitę užėjau į knygyną. Didžiulį, esantį sostinės prekybos centre. Sužinoti, kas naujo, ir pakvėpuoti šviežiai atspaustų ir išpakuotų knygų kvapu. Buvau apie pietus darbo dieną. Tokiu metu tokių kaip aš, koja už kojos slampinėjančių žmonių, nedaug sutiksi.
Salėje – lentynų ir stendų labirintų labirintai: knygų, kanceliarinių prekių, žaislų ir daiktų namų interjerui paryškinti. Kuo giliau – ir jau norisi ieškoti tiesaus išėjimo atgal, nes pernelyg daug veidų, užrašų šriftų, spalvų viršeliuose ir ant pakuočių skausmingai šaukiasi: „Paimk mane! Ir mane!“
Sustojau prie „Naujienų“. Ruošiausi imti į rankas mano žvilgsnį patraukusią knygą ir skaityti atsiliepimus ant galinio viršelio. Tiesiai prieš mano veidą lyg džinas iš atkimšto butelio išniro konsultantė su klausimu: „Gal kažko ieškote?“
– Nieko konkretaus. Dairausi.
Pokalbis baigėsi. Ji greit pasišalino nekapstydama giliau po mano literatūrinių ieškojimų ir pasirinkimų motyvus.
Priėjau prie „Lietuvių autorių“ lentynos. Jau laikiau rankose knygą, kurios recenziją ne taip seniai skaičiau kultūros skiltyje ir…
– Gal Jums padėti ką nors surasti? – už nugaros išgirdau klausimą.
Atsigręžusi pamačiau jau kitą knygyno darbuotoją.
– Ne, ačiū. Viskas gerai – žiūrinėju.
Ir ši mergina greitu žingsniu kažkur nubėgo.
Stabtelėjau prie stendo „Akcijos“. Sau už nugaros kelių žingsnių atstumu nuo manęs išgirdau:
– Ar ko nors ieškote?
Negraužiama sąžinės apsimečiau įdėmiai skaitanti sklandomos knygos skyrelį ir negirdinti man adresuoto klausimo už nugaros. Truputį ėmė juokas dėl tokio mano pačios poelgio ir dėl situacijos bendrai. Vos susitvardžiau neprunkštelėjusi. Laukiau, ar išgirsiu pakartojant klausimą. Nieko. Toji moteris (ar mergina?) pradėjo jaukų pasiplepėjimą su kita savo kolege.
Mintyse šmėžavo kelių knygų pavadinimai ir viršelių vaizdai, kurias norėjau nusipirkti. Paprastai užėjusi į knygyną tuščiomis neišeinu, nors prieš eidama visada sau sakau: „Aš tik sužinoti, kas naujo, ir pakvėpuoti šviežiai atspaustų ir išpakuotų knygų kvapu.“
Šįkart išėjau tuščiomis ir pasukau į greta esantį kitą knygyną – mažesnį, vos keliolikos kvadratų. Čia darbavosi vienintelė konsultantė. Baigusi aptarnauti pirkėją, susitvarkė prie kasos ir priėjo prie manęs:
– Ar galiu kuo nors padėti?
– Kol kas tik žiūrinėju.
Nusišypsojo. O gal tik man taip pasirodė. Grįžo prie savo darbų – skambutis, dar vienas klientas, kasos aparato stalčiaus trakštelėjimas.
Ir štai – pamačiau knygą, kurią buvau nusižiūrėjusi jau senokai. Tyloje sugrįžo mintys, kodėl ji mane domino, ką tikiuosi suprasti ją perskaičiusi. Pasikišau po pažastimi ir nužygiavau prie kasos. Sumokėjau, prie kasos dar pašniukštinėjau visas tas smulkmenas, kurios būna išdėliotos apsipirkimo vietoje. Konsultantė palinkėjo gero skaitymo. Išėjau svajodama baigti šiuo metu skaitomą knygą ir pradėti skaityti šią, ką tik sumedžiotą.
Išeiti iš prekybos centro reikėjo grįžtant pro pirmiau aplankyto knygyno vitrinas. Jų daug. Ir reklaminių plakatų juose daug. Viename iš jų – ir mano ką tik įsigyta knyga!
Dėl vaizdų, kvapų ir pasikartojančių klausimų triukšmo nė nemačiau, kad ta pati knyga buvo ir čia. Ar būčiau ją nusipirkusi net ir pastebėjusi? Kažin …
Užrašydama šią istoriją prisimenu vieno Rytų išminčiaus žodžius: „Give the ones you love wings to fly, roots to come back and reasons to stay.“ Knygynai ir bibliotekos – man yra daugiau nei prekybinės vietos, pirmuoju atveju, ar spausdinto žodžio saugyklos, antruoju atveju.
Atmetant visą sakralumą, kurį priskiriu šioms erdvėms, suprantu prekybinį interesą, taikomus klientų aptarnavimo standartus ir knygynų konsultančių įpareigojimą „įvykdyti dienos, savaitės, mėnesio ar ketvirčio pardavimų planus“. Kodėl šie principai negalėtų taikiai sugyventi su idėja „suteik savo brangiam pirkėjui-skaitytojui sparnus, pagrindą, dėl ko jis norėtų grįžti ir emociškai prisirištų“? Skubinimas ir standartinės frazės nekuria ryšio. Dažnas žmogus gylio ir nuoširdumo ieško ne tik tarpasmeniniuose santykiuose, bet ir savo santykyje su daiktais, darbu ir laisvalaikio veiklomis. Svarbu, kaip šie dalykai ir juos siūlantys žmonės kreipiasi, informuoja, užkalbina.
Paprasčiau, neperspaudžiant ir laisviau yra daugiau. Bent šį kartą mano ir mažojo knygyno santykyje tai pasiteisino. Gerą jausmą ir vertę patyrėme abu. Jaukios patirties dėka turiu pagrindo manyti, jog sugrįšiu kada nors čia ir vėl.