Teisingo gyvenimo receptų kūrėjai žmonėms, o dažnai ir sutuoktiniai žmonoms, sako: „Mažink lūkesčius!“ Sumažinus lūkesčius, turėtų ateiti tikroji gyvenimo pilnatvė. Marketingo specialistai, o dažnai ir nuomonės formuotojai, priešingai – ragina „nestabdyti“: „Patirk, išpildyk, atvažiuok, norėk ir turėk! Akšę čia!“
Ant nosies ir kol kas dar tik šaldytuvuose bei sandėliukuose – beveik šv. Kalėdos. Mirga užrašai ir skamba balsai, apsupti šventinių melodijų: „Laukiate? Linkime su(si)laukti – liko jau nedaug! Taip šauniai – linkiu dar!“
Gatvėse anei plikledžio, anei sniego, tačiau už nugaros girdžiu slidinėjant ne vieną ant didesnių ar mažesnių lūkesčių. Atrasti, surasti, sutikti, būti pastebėtam (-ai), įvertintam (-ai). Linkime per šventes visko daugiau nei iki šiol turėta – laimės, sveikatos, kelionių, įspūdžių, o po švenčių linkime mažinti lūkesčius. Painu, bet įmanoma atmazgyti galus galvoje ir atskirti, kur čia tie pelenai (palinkėjimais pabarstyti kitų lūkesčiai mums), o kur auksinės mintys (tiesiai iš širdies – savos, tikros, grynos).
Kalbant apie auksą – vakar parduotuvėje sutikau moterį, kuri papasakojo graudžią istoriją. Sulaukusi, kol pirmajam anūkui išdygs pirmasis dantis, padovanojo marčiai (pirmajai?) sidabrinį šaukštelį. Sakė, jog „net žydai tokia dovana pažymi pirmojo dantuko pasirodymą“. O marti tą šaukštuką kažkur nutrenkė. „Jai nieko nereikia“, – atsiduso gaižiai mano atsitiktinė pašnekovė. Aš neatsispyriau pagundai duoti patarimą: „Tai nupirkit auksinį, o ne sidabrinį“. Pokalbis apie šaukštuką baigėsi.
Labai jau panaši ši istorija į daugelį kitų, kur noras (lūkestis) būti pastebėtai, įvertintai, išskirtinei kitų akyse, ima viršų. To siekiant galima ir persistengti. Net religinės ar tautinės tradicijos, su kuriomis šiaip neturima nieko bendro, tampa rimtu argumentu pateisinant savo poelgį. Lūkestis „kvadratu“ – lūkestis būti pastebėtai ir įvertintai „kilsteltas“ lūkesčio, jog sidabriniu šaukštuku iki to garantuotai prisikasiu.
Ar tik nebus teisūs gyvenimo receptų kūrėjai ir sutuoktiniai, patardami mažinti lūkesčius? Ir gal tų kuoktelėjusių atsitiktinių pašnekovių parduotuvėse idėjas vietoje sidabrinio šaukštelio, padengto slaptais norais, parinkti auksinį, vertėtų įsidėmėti?
Linkiu šiemet dovanoti ir gauti šaukštelius iš aukso – savitus, netikėtų idėjų išpildymus, kurie atspindi, kas esi pats (-i) ir ko iš tikrųjų linki kitam savo dovana.