Kai viskas susimezga gražiai kaip akys mezginio – tai ženklas, kad diena praėjo harmoningai, nueita ten, kur reikia, širdies keliu.
Pirmoji žiemos diena. Pradžia Advento. Važiuoju ir klausau Liberto Klimkos per LRT radiją. Pasakoja jis apie tai, ką žmonės veikdavo žiemos metu. Primena – nors švenčiame žiemos šventes pagal krikščioniškąjį kalendorių, tačiau, kiek visko metai iš metų išlaikyta pagoniško. Mes gi prie gamtos – ilgai gyventa jos ritmu. L. Klimka pasakoja: „…susirinkdavo moterys megzti, jaunimas ratelio eidavo – tikrai neliūdėdavo. Vyrai tinklus ar kokius padargus taisydavo.“
Važiuoju į Varėną. Kaip tik renkamės šiandien su „Merkio slėnio“ skonių ir amatų bendruomene mezginių megzti. Kiekvienas sekmadienis papildytas vis kitokia edukacija prie vykstančio turgelio „Gamtos ritmu“.
Klegesys, juokaujam, vaišinamės kava, užmetam pirmas akis ir… prasideda. Užsuka pirkėja sutartų prekių atsiimti – ir jai, ir turgelio „Gamtos ritmu“ ūkininkams patogu. Viena žino, kad tikrai parsineš namo produktų ir gaminių, o ūkininkės Daiva ir Angelė žino, kiek atvežti pagal užsakymą, o kiek viršaus uždėti netikėtiems pravažiuojantiems valgytojams.
Spėju padaryti kelias nuotraukas, susigaudyti šurmulyje, sėdu prie savo mezginio ir kur buvęs, kur nebuvęs tarpduryje pasirodo vyriškis. Sako: „Anksti išvažiavau iš Vilniaus, akys lipte limpa, gal kavos galima pas jus atsigerti?“ Nustebusiu žvilgsniu skenuoja viską, kas vyksta ir klausia: „Ką čia jūs veikiat? Aš važinėju į mamos sodybą, bet pirmą kartą užsukau…“ Na, ir kaip gerame turguje viena paskui kitą moterys pradeda pasakoti, ką ir kada čia galima įsigyti: savitarnos šaldytuvas veikia nuo antradienio iki sekmadienio, Turizmo ir verslo informacijos centro darbo valandomis nuo 10.00 iki 18.00, sekmadieniais vyksta turgeliai ir teminiai bendruomeniniai susibūrimai. Praėjusį sekmadienį lipdė keramikos darbus su vietos keramiku Takimantu – štai pilna dėžė „iškeptų“ pačių rankomis sukurtų dirbinių. Vos tik spėja moterys užsiminti, kad štai yra dar šiltos ruginės duonos – kaip ir kiekvieną sekmadienį – nepažįstamasis pastato įpusėtą puoduką kavos ant staliuko krašto ir jau siekia kišenės, kur pūpso jo piniginė.
Nepažįstamasis iškeliauja jau ne tuščiomis rankomis (prie duonos dar ir dovanų rinkinuku susigundė), žvalesnėmis akimis bei šviesesne galva ir su pažadu: „Dabar kai žinau, ką čia galima rasti, – visada užvažiuosiu“. Tokie tad stebuklai stebuklėliai pirmąją Advento ir žiemos dieną vyksta Senojoje Varėnoje.
Dar po eilę kitą numezgam, kai Rasa (Laumžirgės duona) šūkteli, jog bulvių košė su pagardu jau gatava. Pietų metas! Valgom taip gardžiai, jaukiai, bendruomeniškai, jog tos bulvių košės, atrodo, nekeisčiau niekada į jokį kitą restoraninį patiekalą ant baltų staltiesių. Širdis veda čia, ne ten. Čia geriau.
Tai gal kokias kojinaites ar šalikėlį numezgiau per pusdienį? Oi, ką jūs! Tiek pasikalbėjimų ir juoko buvo. O kiek visokių patarimų ir išminties prisirinkau – kur siūlų su šuns vilna nusipirkti, kokius žolynus virškinimui panaudoti, gaurometis – „ir nuo to ir nuo ano“, naminių makaronų receptą atmintin susidėjau. Kokį ten receptą – kelias variacijas dabar jau žinau. O kiek dar visokių moteriškų pasikalbėjimų, pakikenimų išvystėm! Šitų nepasakosiu – tegul lieka truputį ir paslapties, pridengtos Dzūkijos pušų šlamėjimu ir užspalvintos pirmosios žiemos dienos ryškia oranžine saule.
Libertas Klimka per LRT šįryt sakė: „Per Adventą reikia vengti darbų ir judesių ratu, su apskritais įrankiais. Ir dar sakė, kad žiemą piktosios dvaselės kėsinasi pagrobti gamtos gyvybę.“ Tad nesukit ratais parduotuvėse ir prekybos centruose ieškodami dovanų ar skanių gėrybių kasdienai ar žiemos šventėms. Užeisit į turgelį „Gamtos ritmu“ – viskas iš kairės, iš dešinės ir priešais.
O piktąsias dvaseles, kurios kėsinasi pagrobti gražius, bendruomeniškus dalykus, senas ir besikuriančias naujas tradicijas ar kokį kosulį užtaisė, galima greit pagydyti Daivos žolelių arbatomis ir sušildyti Angelės įvairiaspalvėmis vilnonėmis kojinėmis.
Čia rasite informaciją apie visus „Merkio slėnio“ skonių ir amatų ūkininkus.