„Laba diena, Miela Rūta,
Viešėdama Čekijoje, susipažinau su aromaterapijos meistre Marie. Iš jos sužinojau, jog organizuojate Aromaterapijos kongresą rugsėjo mėnesį.
Norėčiau pasikalbėti apie jūsų veiklą, atsidavimą aromaterapijai ir asmeninį santykį su šiuo alternatyviu sveikatinimosi būdu.
Parašykite, jei norėtumėte pasikalbėti.
Dovilė V.“
Kas ta Marie? Kas toji Rūta? Ir apie ką ši istorija?
Klaidžiojau Prahos gatvėmis dairydamasi kavinės, kurią rekomendavo aplankyti Tomas: „Ten aromatinga kava“. Sukau ratą jau antrąsyk. Buvau beužuodžianti kepinių su cinamonu pėdsakus. Kitoje gatvės pusėje žvilgsnį patraukė praviros medinės durys. Arkinį įėjimą dailino švelnios alyvinės spalvos augalų motyvai pavasarinio medaus spalvos tinke.
Atidėjau šalin mintį apie kavą. Užėjau. Patekau į maloniai vėsią patalpą, apstatytą medinėmis lentynomis, pilnomis mažyčių aliejaus buteliukų, hidrolatų flakonėlių bei kitų gyvos kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių indų, indelių. Mane, pasisveikinusią angliškai, pasitikęs vyriškis sustabdė galantišku rankos mostu ir pasisukęs kairiau kreipėsi: „Marie“.
Moteris, vilkinti dramblio kaulo spalvos linine suknele, pakilo nuo gretimo stalo. Įėjusi aš jos net nepastebėjau! Gėrybės ant stalo priešais mane nulėmė pokalbio temą. Pradėjau klausinėti ją apie čia išstatytus aliejus, mišinius, kada ir ką galima tepti ant švarios odos, kada geriau ją pirma pamaitinti. Uostinėjau mažyčius tamsaus stiklo buteliukus. Damasko rožę, kurios, anot Marie, daugelis baidosi, pasirinkau iškart. Kitu – kewra, dar vadinamą baltuoju lotusu, susiviliojau nešama pajautos balso. Susikomplektavau balansą – moterišką ir vyrišką kvapus. Smalsavau apie aromaterapijos galimybes ir iššūkius Čekijoje, apie santykį su klasikine medicina. Mintyse lyginau tai, ką girdėjau iš savo šalies gydytojų, vaistininkų ir žolininkų.
Marie netikėtai užklausė, iš kur atkeliavau.
– Iš Lietuvos? Tu – pirma lietuvė, kuri lankosi mano krautuvėje. Ir aš rugsėjo mėnesį skrendu į Lietuvą. Vyks pasaulinis aromaterapijos kongresas.
– Koks sutapimas! Kur?
– Neprisimenu vietovės pavadinimo. Kvietime nuotrauka su labai daug ežerų …
Dar šnektelėjom apie šį bei tą. Pajutau, jog mano laikas krautuvėlėje senka – ir taip nugvelbiau iš Marie gerokai daugiau nei pusvalandį. Atsisveikinom ir išėjau.
Pakeliui į Lietuvą, pradėjau ieškoti informacijos apie jos minėtą kongresą. Niekuomet neturėjau tikslo suktis tarp kvapų palečių profesionaliai ar mėgėjiškai: maišyti, pilstyti, brandinti. Tad dar negalėjau sau atsakyti, kodėl man taip parūpo kastis iki šio renginio turinio bei organizatorių. Išsiunčiau Marie žinutę paprašydama pasidalinti renginio skelbimu su organizatorių kontaktais.
Štai ir atradimas: Aromaterapijos kongreso organizatorė – lietuvė, Rūta Rudalevičiūtė Čilinskienė. Viduje kažkas šnipštelėjo: „Parašyk jai. Tu gi nori su ja susitikti.“
Maniau, jog mudviejų su Rūta susitikimas vyks kaip visi įprasti interviu. Na, maždaug taip – susipažįstam, geriam kavą ar arbatą, šnekučiuojamės, nukrypstam į kitas temas ir potemes, tada grįžtam prie esmės. Valanda su puse ar dvi. Įsirašau pokalbį, padarau kelias nuotraukas ir, savaitės bėgsme paleidusi į gyvenimą straipsnį, neriu į kitą temą.
Susitikimas su Rūta gavosi ne interviu formatu, o patirtimi ir išjautimu. Atvažiavau trečiadienio rytą į Trakus, Bernardinų g. 2C. Čia Rūtos įsteigti VšĮ „Sveikatos ir grožio akademija“ ir „Trakų estetikos centras“. Jos kolegė Jurgita, organizuodama mudviejų su Rūta susitikimą, pasiūlė:
– Rūta ves mokymus apie natūralių kvepalų gamybą. Kviečiame tave prisijungti. Prieš tai galėsit valandą pasikalbėti nieko netrukdomos.
Iš kažkurio seminaro pasiėmiau mintį: „Visada priimti dovaną. Ir pažiūrėti, kas iš to išeis.“ Neatsisakiau ir šįkart.
Rūta pasitikti manęs ne atėjo, o tarsi įsklendė oru. Iškart pasiūlė arbatos ir pasikreipė kaip reta kuri moteris kreipiasi į kitas: „Kas ši graži moteris, kuri šiandieną pas mus?“
– Dovilė, – prisistačiau. Ir pridūriau, – Į gražius namus gražūs žmonės ateina.
Pakilome su Rūta į šviesų kambarį, pro kurio langus matėsi medžių viršūnės. Stalas kambario viduryje mirgėjo margaspalviais buteliukais, indeliais, dėžutėmis su kitais buteliukais viduje ir miniatiūriniais įrankiais. Viskas gatava mokymams apie natūralių kvepalų gamybą.
Interviu toks, kokį įprastai įsivaizduojame, net neprasidėjo. Rūta davė man užduotį:
– Čia dėžutė su 24 baziniais eteriniais aliejais. Imk baltą lapą, uostyk po vieną ir prie numeriuko rašyk – patinka, nepatinka, kokias emocijas sukelia. Jeigu norėsis verkti – irgi rašyk. Ir verk. Jeigu apims džiaugsmas ar prisiminsi ką nors – užsirašyk ir džiaukis. Neskubėk. Čia ne dėl manęs, o dėl savęs darai.
Apsikeitėme rolėmis – ne Rūta atsakinėjo į mano klausimus, o aš atsakinėjau į klausimus apie save. Uostinėjau, bandžiau tarpais prasikvėpuoti, kad galėčiau geriau suprasti kiekvieną naujame atidaromame mažyčiame buteliuke slypinti kvapą ir tikslią žinutę man. Bazilikas, citrinžolė, kedras, rožė, levanda, šalavijas, … Keliavau kvapais, kalbėjausi su savimi – prisiminimais, troškimais, svajonėmis.
– Baigiau, – pranešiau Rūtai.
– Gerai. Tai dabar pasikalbėsime.
Ir nėrėme su Rūta į mano uoslės pojūčių analizę. Į ten, kur, anot jos, esu šiuo metu – gal kokių emocijų ir sprendimų baidausi; kur pernelyg intensyviai kreipiu savo energiją, o kam jos stinga, ką neigiu. Kalbėjomės apie moterų drąsą ir pasiaukojimą, apie įsiklausymą į save, apie gyvastingumą, kurio taip trokštame, apie žinojimą, kur nori būti, ir įsivardijimą, kur dabar esi. Apie santykį ir vietą moteriškoje linijoje. Apie pagarbą tradicijoms ir kartoms.
„Nebūtinai prisiminsi, ką žmogus tau pasakė. Bet prisiminsi, kaip jauteisi būdamas su juo.“ Dar viena giliai įstrigusi frazė, kurią kažkada kažkas pasakė. Važiavau susitikti su Rūta, galvodama, jog užrašysiu visą jos įspūdingą biografiją – kuri, beje yra įspūdinga. Sužinosiu daugiau apie jos išsilavinusią ir nepaprasto žingeidumo močiutę, kuri įkvėpė Rūtą ir jos šeimos narius pasukti žmonių sveikatinimo keliu – močiutė Emilija tikrai buvo nepaprastai žingeidi ir apie tai galima rasti kelis Rūtos pasakojimus interneto platybėse. Detaliau paklausinėsiu apie jos susidomėjimo aromaterapija priežastis – ir sužinojau, jog būtent sūnaus nepagydoma liga ją atvedė į šią sritį prieš 40 m.
Tačiau tas susitikimas pavirto į pažinties pokalbį su savimi ir Rūtos pamoką apie santykius. Be abejo natūralių kvepalų gamybos mokymuose dalyvavau. Čia sutikau masažo specialistę, kosmetologę, kvepalų gamintoją ir reprezentatorę bei natūralių ekologiškų aliejų platintoją. Rūtai pasakojant kvapniųjų aliejų gamybos istoriją, teoriją ir iššūkius, su kuriais susiduria aromaterapijos šalininkai, testavome – uostinėjome bazinius, širdies ir papildomus kvapus, kurie praktinėje dalyje tapo sudedamosiomis asmeninių kvepalų proporcijomis.
Asmeninių natūralių kvepalų gamybai pasilikti negalėjau. Tačiau išvažiavau ne tuščiomis – su naujais įspaudais mintyse ir širdyje. Per mokymus ir Rūtos skirtą laiką man asmeniškai, supratau, jog tikri gydytojai ir sveikatintojai yra ypatingi žmonės. Kai matai, kaip jie pagarbiai naudoja pačias subtiliausias, arčiausiai žmogaus esančias priemones – aliejus, augalus, vandenį, žemę, orą, saulę – nori nenori priverčia patikėti, jog aplink mus pilna paprastos laukinės magijos. Visur. Ją tereikia pastebėti ir susikaupus išgirsti, ką kūnas, t.y. pojūčiai, sako skanaujant, užuodžiant, prisiliečiant, klausant. Kas mano ir man, o kas ne apie mane.
Kaip rasti tokias patirtis ir kūno bei širdies gydytojus? Gyvenimas pats dosniai dovanoja palengvinančias kelią užuominas. Turėjau išvažiuoti į Čekiją, turėjau išeiti ieškoti Prahoje kavinės, kurios neradau, turėjau užklysti pas Marie, kuri man papasakojo apie aromaterapijos kongresą Lietuvoje, organizuojamą Rūtos. Žemiškos moters, prieš 40-imt metų pradėjusios pažintį su aromaterapija, puoselėjančios jos tradiciją Lietuvoje ir padedančios žmonėms tausoti kūnus, energiją ir puoselėti laimingas sielas.
Kai pradeda veikti magija, paleisti galima net ir liaudies išmintį vėjais: pasirodo numintas kelias kartais net labai vertas mesti dėl nežinomo takelio. Už medinių arkinių durų, kažkur tarp ežerų ir mažyčiuose buteliukuose gali slėptis labai įdomūs dalykai.