Prieš 2 metus Visagine SAVA Coffee bar aptikau Toshikazu Kawaguchi „Before the Coffee Gets Cold“. Berods ten buvo net dvi knygos iš trilogijos „Tales from the Cafe“. Citata iš atsitiktinai atversto puslapio atgulė ir į mano straipsnį.
Keliaujame toliau. Kiek vėliau knygyne radau jau į lietuvių kalbą išverstą debiutinę šio autoriaus knygą – pirmąją iš trilogijos: „Kol dar neatšalo kava“. Nusipirkau ir padėjau į krūvelę „skaitysiu po to, kai perskaitysiu šiuo metu skaitomą“.
Įsimečiau ją kartu su po ranka buvusiu skirtuku į kelionę. Gerai, kad ir pradėjau skaityti 1-ąją atostogų dieną, nes … baigiau 3-iosios pavakary. Jei būčiau pradėjusi kurį darbo dienos vakarą – „atia, darbeliai ir projektėliai, grįšiu, kai užversiu paskutinį 252-ą puslapį!“
Keliaujam į knygos vidų ir kavinę „Funiculi funicula“? Tai va, pasirodo egzistuoja reali galimybė keliauti laiku – į praeitį ir ateitin. Tik daug taisyklių kavą ruošianti mergina Kadzu jums prisakys: nepakilti nuo kėdės kad ir kas benutiktų, susitikti galėsit tik su tais žmonėmis, kurie kada nors lankėsi kavinėje, ir svarbiausia – išgerti kavą iki jai atauštant. Ir kad ir ką darytum praeityje – dabarties ir ateities įvykių nepakeisi. Tai kodėl žmonės patiki ir keliauja pirmyn ir atgal net žinodami, kad negali įtakoti įvykių susiklostymo? Kadzu pasakys: „Na, ir kas, kad nė kiek nepasikeičia aplinkybės? Svarbiausia, kad žmonės turi galimybę pasikeisti patys.“
Pasiekusi kelionės finišą puslapis po puslapio, parsinešu: „Aha! Išgerti kavą kol neataušo ir… užsibūti praeities pokalbiuose, įvykiuose ar kurti ateities planus tik tiek, kiek trunka išgerti kavą!“ O apie ką ir su kuo visas kitas laikas? Apie dabar ir su dabartimi. Kadangi jau kurį laiką geriu vieną arba daugių daugiausiai du puodelius kavos per dieną, naujas dabartimi, žeme ir popieriumi kvepiantis laikas turi neribotas galimybes išsitęsti.
Beje, knygoje yra ir moters, nespėjusios išgerti kavos iki jai atšąlant, istorija. Jos likimas toks: amžinai pasmerkta vaidentis ir gerti, gerti ir gerti kavą … Tik nežinau – savo praeityje ar ateityje ji tai daro.
Ir dar trumpam (nes jau vėsta kava) metamės į praeitį. Knygoje skirtukas iš ankstesnės kelionės – 21 Taro korta „The Transmutation“. Ėmiau dėl gero spalvų sąskambio piešinuke ir ant knygos viršelio, bet, matyt, atsitiktinumų nebūna ir tokiuose spontaniškuose reikaluose. Apie 21-ąją paskaitykite patys, nes, juk įspėjau – vėsta kava!
O kur dabar? Juk sunku būtų patikėti, kad vieną knygą atostogoms pasirinkau. „Kol dar neatšalo kava“, 223 psl. yra toks sakinys: „Sakoma, kad pasiligojusi dvasia sukelia kūno negalavimus“. Labai gerą knygą šia tema dabartyje turiu ir dabartyje su šia tema kartais draugiškai, kartais pasipešiodama, o kartais beviltiškai (ir kvailai) maldaudama, gyvenu: Michailas Filiajevas, Lana Bojeva „Kita psichosomatikos pusė“.
Juk tiesą sakiau? Nieko naujo – viskas apie keliones.
Na, dar ir apie kavą.