Ryškėjo baltos raidės ant asfalto
Susiporavę su lietaus neoniniais lašais
Skubėdama dama užkliuvo bato kulniuku
Už pirmo sakinio – pabaigoje su trim taškais
Praeiviai nieko net nepastebėjo
Nei tekstais išrašytų perėjų
Nei žodžių, stotyje belaukiančių vežėjų
Neoninis lietus vis krito krito
Ir ant stogų
Ir ant stulpų
Ir ant sūpyklių
Kiekvienas lašas nešėsi į žemę raidę
O ta dama taip įsižaidus
Užmiršo pirmo sakinio su daugtaškiu nebaigus
Nustojo lyti
Parašyta