IMG_7689-2

Karalius

Aš pažinau karalių tavyje

Iš tavo liūdno ir pailgo veido 

Iš tavo balso – tvirto ir ramaus

Kai pirmąkart kalbėjom apie meilę

Aš pažinau ir vienišą keleivį tavyje

Iš tavo polėkio ir laisvės šauksmo 

Iš tavo žvilgsnio krypstančio dangun

Kur sklando paukščiai ir lėktuvai

Aš pažinau gyvenimą dėka tavęs

Iš subtilių didžių dalykų

Išmokei paturėti juos ir vėl paleist

Kaip vieniši keleiviai ir karaliai daro

. . .

Vytauto Mačernio eilėraštis „Aš pažinau karalių tavyje“ – stebuklingas. Kaskart skaitant ištraukia iš vidaus skirtingas emocijas ir būsenas  – jaudulį, graudulį, susižavėjimą, liūdesį, didingumo pajautimą, pagarbą, … 

Šiandien ryte paskaičiau darkart, atėjo įkvėpimas – žinia, jog metas sukurti savąją versiją. 

Kai ateina laikas, tereikia suspėti užrašyti, ištarti, užfiksuoti ir… paleisti gyventi.

dalintis įrašu