Stabai subridę
Į marmurinį pjedestalą
Mato pro langą –
Auksinė moteris
Kojas nukorusi
Nuo porceliano krašto
Ornamentus pėdomis
Kavoje užrašė
Sidabriniam vėjui
Ant pečių rankas uždėjus
Ąselės labirintu
Žemyn nunėrė
Stabai sustoję
Žiūri po kojom
Ir patikėt negali –
Kažkur matyta
Moteris auksinė
Ką tik sūpavus ant ąselės
Prabėgo dulkėm pjedestalo