Sušukuota vėjo alsavimo
Apsirengusi nakties tamsa
Beskindama gyvenimo
Raustančias uogas
Po šermukšnio šaka
Stebėdama jas krintant
Jūros paviršiun
Iš saujos po uogą
Kol nieko nelieka
Mėnuliui bučiuojant
Nykstančią saulę
Ji
Kaire ranka
Vyną dalino
Iš ąsočio molinio
Kam nerimo skonio pateko
Kas ilgesio kvapą pažino
O kam nė lašo neliko
Nuėjo pajūriu
Jos nepažinę