Šis rytas kitoks
Kuo? – jis gaivesnis
Ir miestas kitas
Jis ilgai ieškojo, atrado ir prašo pasilikti
Vis dar girdžiu prasilenkiančių laivų klyksmus
Bet už viską garsesnis vakar dovanotų gėlių šauksmas
Taip, vakar pamiršau jas pagirdyti
Jos žiūri gailiai į akis nenorėdamos numirti
Tankus kilimo audinys šildo kojas
Kol kiekvienas žiedas atsigeria gyvasties
Sugrįžtam ten, kur viskas prasidėjo – į rytmetinę saulės šviesą ir
Krentančių iš aukštai kaštonų aksominius garsus
Šiuo metų laiku jie jau tobulai glotnūs
Kaip ir oda prieblandoje. Vakar
Bet dabar rytas
Ir jis jau kitoks