VAKAR IR ŠIANDIEN. Kažkada asociacijoje Lietuvos socialinių inovacijų klasteris (toliau – LSIK) komandinės diskusijos metu kilo idėja – gal reikėtų atvirą apklausą atlikti: kaip Lietuvoje žmonės supranta kas yra socialinės inovacijos (toliau – SI) – kaip jas pajungti geriems darbams, įkrauti energija, paversti įgalinančiomis visuomenės narius prielaidomis? Kai vartojame sąvoką SI – artėjame link IT ar inžinerijos? O gal tai tapatu socialinei inžinerijai? Pasvarstėm, pasvarstėm ir mintį rengti apklausą paleidome. Tuomkart net ir neprisimenu kodėl – gal kiti darbai užgriuvo ir įvairių projektinių paraiškų ir koncepcijų rengimas prioritetines vietas išsikovojo. Beje neveltui – jau auginame pirmuosius užsimezgusius vaisius: kartu su MB Bauland urbanistų komanda pradedame įgyvendinti dalinai Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Ekspertus ir bendruomenę įtraukianti Augustinų komplekso architektūrinių ir socialinio įveiklinimo galimybių studija“. Bet apie pradedamus įgyvendinti projektus pasiliksiu vietos kitoje refleksijoje.
IDĖJA. Praėjusių metų gruodį asociacijoje subūrėme penkių mokslo ir studijų sektoriaus organizacijų, LSIK narių grupę. Ją sudaro Vytauto Didžiojo universitetas, Europos humanitarinis universitetas, Kauno kolegija, Socialinių mokslų kolegija ir Vilniaus kolegija. Sutarėme, jog norime prisiimti lyderystę plėtoti diskursą apie SI Lietuvoje. Juolab, kad jautėme šios idėjos palaikymą ir paskatinimą iš valstybinio sektoriaus, kitų NVO bei socialinio verslo atstovų. Diskutuojant, koks formatas diskurso plėtojimui būtų tinkamiausias, apsisprendėme: tai turėtų būti atviri renginiai, kuriuose diskutuoja besidomintieji SI, viešąsias konsultacijas teikia ir pavyzdžiais dalinasi profesinėje veikloje jau susiduriantys su SI bei SI tematika žongliruojantys politikos formuotojai bei viešojo sektoriaus atstovai.
PASIRUOŠIMAS. Pradėjau ruošti renginių ciklo koncepciją. Vieną vakarą užrašydama vienas po kito vis ne galutinai tinkantį ir idėją atspindintį pavadinimą bei aprašus, gavau dovaną – socialinių tinklų nuorodą1:
Iš kairės į dešinę peržiūrėjusi vizualinius elementus – nuo sociologijos iki matematikos, lyg spragtelėjus pirštams hipnozės seanso pabaigoje sugeneravau renginių ciklo idėjos pavadinimą, nusakantį esmę: Socialinių inovacijų algebra. Kolegos – mokslo ir studijų sektoriaus grupė, pasitiko pasiūlymą džiaugsmingai. Ką šiuo pavadinimu norime pasakyti? Plėtodami diskursą apie SI, turime tikslą aiškiai išgryninti esminius dedamuosius SI elementus. Tarsi užrašydami pagrindines konvencines formules, norime ir patys išsiaiškinti ir kitiems padėti iššifruoti privalomuosius kintamuosius SI formulėje. O atskirdami kitus, ne SI elementus, susitarti, jog šiems esant naudosime jau ne SI sąvoką, o socialinių iniciatyvų ar bendruomeninių projektų pavadinimus.
SANTYKIAI. Brandindami norą kalbėtis su žmonėmis apie SI supratome, jog labai svarbus SI ir kitų visuomenės reiškinių ir sričių santykis. Socialinio, technologinio ir kultūrinio konteksto ypatumų įtraukimas į diskursą apie SI, geriau atsiskleistų SI, kaip reiškinio, kaip politinės ir kaip įgalinimo priemonės aktualumą, svarbą ir poreikį. Prisiminkime save – žmogų, su visais charakterio bruožais ir savybėmis, panardintą į konkrečias situacijas ar aplinkybes. Tik konkrečiame socialiniame, kultūriniame kontekste ir santykyje su kitais jaučiame, atsiskleidžiame bei suvokiame save kaip asmenybę ir kitiems demonstruojamą savo įvaizdį. Taigi, vasario pabaigoje apsibrėžėme penkias temas: SI ir (1) verslumas, (2) Pramonė 5.0, (3) pilietiškumas, (4) švietimas bei (5) kūrybiškumas. Apie tai šiais metais kviesime diskutuoti skirtingus pašnekovus ekspertus, praktikus, akademikus bei norinčiuosius giliau susipažinti su SI.
STARTAS. Atidarėme renginių ciklą irgi savaip: paskelbdami, jog kovo 30 d. vyksta LSIK atvirų langų diena ir susitikimų ciklo Socialinių inovacijų algebra pristatymas. Vedini noro suteikti pagreitį diskursui apie SI, diskusijoje susitiko penki žmonės, kuriems SI tema nėra svetima – dr. Vilma POPOVIENĖ, LSIK koordinatorė, Edvinas REGELSKIS, Maltos ordino pagalbos tarnybos Organizacinės plėtros vadovas, Justina LUKAŠEVIČIŪTĖ, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus patarėja, Renaldas KULIKAUSKAS, Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas, ir dr. Aistė RAGAUSKAITĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro Inovacijų rinkodaros specialistė. Visą diskusiją galite perklausyti LSIK Youtube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=lPoWDQnkNQ0. Na, o keliomis, mano nuomone, svarbiausiomis mintimis, į kurias verta atkreipti dėmesį, dalinuosi šioje refleksijoje.
TEORIJA. Terminu socialinės inovacijos (en. social innovation) apibrėžiamos naujos idėjos, kurios patenkina socialinius poreikius, kuria naujus socialinius santykius ir formuoja naujus bendradarbiavimo saitus. SI materiali išraiška – tai produktai, paslaugos ar būdai, patenkinantys nepatenkintus socialinius poreikius efektyviau nei senosios priemonės2. Pagrindiniai principai, skiriantys SI nuo socialinio verslo ir socialinių iniciatyvų yra lygiagreti suinteresuotų šalių partnerystė, ilgalaikis, tvarus socialinis poveikis, nestandartiškas praktinis sprendimas, leidžiantis išspręsti socialinę situaciją ar problemą (A. Ragauskaitė). Beje, nepaisant daromos skirties tarp SI ir socialinių iniciatyvų, nereikėtų pastarųjų vaizduoti menkesnėmis ar mažiau reikšmingomis visuomenėje. Priešingai, anot J. Lukaševičiūtės, raginimas SI „įtaisyti“ į viešosios politikos darbotvarkes ir siekis įtvirtinti sąvoką bei institucionalizuoti jas kaip reiškinį veda prie dviprasmiškų rezultatų. Viena vertus, tai gali sukurti prielaidas tikslingoms privačioms ar viešosioms arba sutelktinėms privačioms ir viešosioms investicijoms bendradarbiavimo pagrindu sprendžiant visuomenės gyvenimo ir valstybės valdymo iššūkius. Antra vertus, SI institucionalizavimas bei strategijų išvešėjimas gali apsunkinti SI plėtrą socialinėje aplinkoje – sunkus, įpareigojantis terminas gali užgesinti laisvumą kūrybiškai veikti, kurį suteikia socialinių bei bendruomeninių iniciatyvų aura.
PRAKTIKA. Pastarojo laikotarpio patirtis, leido susidaryti nuomonę, jog viešosios politikos formuotojai iš NVO tikisi konstruktyvių realių sprendimų, bet ne kalbėjimo apie sprendimus ir protingai skambančių žodžių, veiklų, į kurias būtų įtraukti realūs žmonės, gaunantys realias paslaugas apibrėžtame laike ir erdvėje (įskaitant ir virtualias). Žmonės (piliečiai, bendruomenės nariai, organizacijų klientai ir darbuotojai) tikisi ne formuojamo socialinės atsakomybės įvaizdžio (iš valstybės, darbdavių, NVO), bet vėlgi tų pačių realių sprendimų ir veiklos. Tikriausiai visi esame didesnės ar mažesnės, kolektyvinės ar asmeninės SI priešaušryje – išmokti dirbti, bet ne formuoti nuomonę apie tariamą darbą ir dar labiau įtartiną menkai apčiuopiamą rezultatą. Tad, bene įdomiausia diskusijos dalis, kurioje dalyviai dalinosi realiais SI pavyzdžiais Lietuvoje. Pasakojimas apie juos dar aiškiau padeda suprasti, kas yra SI, bei nuteikia pozityviai, girdint, jog visgi kalbame apie sprendimus, kurie jau buvo arba yra buvo įgyvendinami ir keičia visuomeninius santykius pozityvia kryptimi. Vienas ilgalaikiškesnių ir įdomesnių pavyzdžių – A. Ragauskaitės pristatyta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa LEADER (apie programą – https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kaimo-pletra/lietuvos-kaimo-pletros-2014-2020-m-programa). Tai Europos Sąjungos inciatyva, kuri skatina gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese. Ši politikos priemonė iš esmės keičia teritorijų plėtros koncepciją ir praktiką: nuo centralizuoto valdymo modelio pereinama į decentralizuotą organizacinį modelį, kuris remiasi vietos viešosios politikos įgyvendinimu „iš apačios į viršų“ principu, padeda stiprinti pilietinę visuomenę, skatina vietos valdžios, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus darbuotojų bendradarbiavimą3. Kita puiki ir gyva SI – R. Kulikausko, pristatyta Konferencija DALYVAUK (apie konferenciją – https://www.lvbos.lt/3372-2/). Konferenciją 2019 m. organizavo Klaipėdos bendruomenių asociacija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos miesto savivaldybė ir socialiai atsakingo verslo atstovai. Šia konferencija buvo siekiama sukurti dialogą tarp vietos valdžios ir miesto bendruomenės, tikintis, jog miesto bendruomenė turėtų įsitraukti į kol kas vis dar tendencingai daugumoje Lietuvos savivaldybių atribotame nuo miesto bendruomenės viešųjų išteklių paskirstymo klausime. Užsienio šalyse, kuriose praktikuojamas dalyvaujamasis biudžetas (išsamiau – https://www.transparency.lt/dalyvaujamasisbiudzetas/), t.y. sprendimų priėmimo procesas, kuriame piliečiai svarsto ir derasi dėl viešųjų išteklių paskirstymo, egzistuoja stiprus tarpusavio ryšys tarp viešojo sektoriaus valdymo kokybės ir gerų ekonominių bei socialinės gerovės rezultatų. Dalyvaujamasis biudžetas yra viena iš dalyvaujamosios valdysenos formų, kuri nusako, jog piliečiai (bendruomeninės organizacijos ir verslas) yra įsitraukę ir įtraukti įgyvendinti viešąją politiką siekiant efektyvumo ir viešosios politikos atstovų atskaitingumo užtikrinimo4. Pasibaigus Konferencijai DALYVAUK, informacijos apie dalyvaujamąjį biudžetą buvo platinama per vietos bendruomenes Lietuvos savivaldų sprendimų priėmėjams ir tai paskatino socialinius pokyčius. Klaipėdos bendruomenių atstovai dalyvauja biudžeto ir kitų aktualių vietos klausimų svarstymuose; Lietuvoje iš 60 savivaldybių 9 turi veikiančią dalyvaujamojo biudžeto programą, dar 6 – programas rengia. Dalyvaujamojo biudžeto ir kitoms dalyvaujamosios valdysenos veikloms užtikrinti visame pasaulyje yra naudojamas atvirojo kodo IT įrankis CONSUL (susipažinti – https://consulproject.org/en/). Klaipėdos bendruomenių asociacijos savanoriai jau išvertė šią platformą į lietuvių kalbą. Jei įrankiai ir metodika yra, ar dar esama socialinių ir organizacinių kliuvinių, kurie trukdytų neįsitraukusioms savivaldybėms pradėti dalyvauti šioje SI? Įdomus ir V. Popovienės įvardintas pavyzdys, turintis potencialą tapti sėkminga SI Lietuvoje, yra Socialinio poveikio obligacijos5. Nors tik bandančios rasti kelią mūsų šalyje, tačiau jau daugiau nei dešimtmetį skaičiuojančios sėkmingus privataus kapitalo investicijų socialinėms problemoms spręsti pavyzdžius Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje6.
SĖJIMAS. Kaip ir kiekvienas technologinis ar socialinis procesas turi savo raidą, susiformavimo ir vystymosi eigą. SI nėra išimtis. Pasiklausius pirmosios renginių ciklo Socialinių inovacijų algebra dalies galima buvo išgirsti ir užsirašyti SI raidos formulę. E. Regelskis, pasakodamas apie savanoriškos veiklos organizavimą ir galimybes Lietuvoje, leido suprasti, kaip tai galėtų atvesti į SI idėjos gimimą ir įgyvendinimą. Tarkime aš, kaip pilietė, kaip bendruomenės narė, įsitraukiu į savanorišką veiklą srityje, kurią smalsu pažinti arba „skauda” asmeniškai – kova už vilkų populiacijos Lietuvoje apsaugą, pagyvenusių žmonių ar vaikų, turinčių autizmo spektrą, neformaliojo ugdymo veikla ir pan. Būnant konkrečios problematikos lauke yra didesnė tikimybė sugalvoti idėją, kurią atsiras noras ir įkvėpimas įgyvendinti. Atitinkamai bendraminčių paieškos ir bendradarbiavimas su suinteresuotais sektoriais (mokslo, verslo ir NVO) gali nuvesti link sisteminio tvaraus ilgalaikio rezultato, t.y. tapti SI pradžia.
SOCIALIS HOMINIS. Nesuskaičiuojamą kartų tekste jau paminėjau žodžius „bendruomeniškumas“, „bendradarbiavimas“. Kas yra bendruomeniškumo pagrindas? Kur ir kuo gyvena bendruomeniški žmonės? Kas yra socialinis lyderis? Pasufleruoja atsakymą į pastarąjį klausimą ir kartu įkvepia J. Lukaševičiūtės mintis „tai, žmogus, kuriam rūpi ir kuris nelaukia, kad kas nors ateis ir išspręs situacijas“. Atrodo net saldu pasidaro – tarsi išsprendus kebliausią algebros uždavinį. SI, kurios jau žinomos, ir tos, kurias norėtume artimiausiu metu vadinti SI, privalo turėti svarbiausią elementą: lyderystę. Kaip tai veikia? Kai bendruomenės gyventojai, kuriems rūpi, atsistoja ir prisiima atsakomybę atstovauti bendruomenės interesus, susiburia į organizacijas ir plėtoja partnerystes su kitomis organizacijomis bei galiausiai ateina pas savivaldos ar ministerijos žmogų išsakyti tai, kas rūpi. Savivaldos atstovas, kuriam taip pat rūpi, išgirdęs tai, kas išsakyta, imasi inicijuoti naujus bendradarbiavimo būdus, o ministerijos žmogus, kuriam beje irgi rūpi, tik išgirdęs poreikius, idėjas ir pasiūlymus, gali siūlyti strateginius pokyčius. Tikiu, jog esama ir akademikų, žurnalistų, sociologų, kuriems rūpi, ir todėl jie rašo tekstus. Svarbu tekstus skaityti, o į išsakytus mintis įsiklausyti.
KAS TOLIAU? Tikriausiai tik praėję visą Socialinių inovacijų algebra ciklą suprasime apie ką tos pagrindinės formulės ir kur galime jas pritaikyti. Kaip ir SI Lietuvoje, taip ir Socialinių inovacijų algebros laukia įdomi raida, nauji atradimai ir iššūkiai. Labai tikiuosi kaskart trupučio nekomforto – kitokių minčių, abejonių, skatinančių susimąstyti klausimų, bandymo ir galbūt ne visuomet šimtaprocentinės sėkmės. Nes, kaip A. Ragauskaitė ir pastebėjo „visi mėgstame sėkmės istorijas, bet inovacijos mėgsta ne komfortą, o iššūkius“. Beje, socialiniai lyderiai taip pat.
____________
1 https://twitter.com/justincaouette/status/1007680670502608896
2 https://ec.europa.eu/growth/industry/policy/innovation/social_en
3 https://www.klaipedazvvg.lt/leader/
4 https://link.springer.com/referenceworkentry/10.1007%2F978-3-319-31816-5_1834-1