Pastebėjau pro galinio atlošo tarpą. Simpatiška ir liūdna. Kažko vis ieškanti ir nerandanti – tai rankinėje, tai rankinės gilumoje surastoje kosmetinėje. Pasidažo lūpas, pažvelgia į kišeninį, kauline nugarėle veidrodėlį, pasitaiso plaukus. Varto žurnalą – kelintą kartą jau tą patį – ir vėl tarsi kažko ieško.
Apsirengusi juodai – kelnės, megztukas. Šviesių pusilgių, pečius siekiančių, tiesių plaukų.
Lėktuvas pakyla į reikiamą aukštį, motiniškas stiuardesės balsas informuoja, jog keleiviams jau leidžiama atsisegti saugos diržus, netrukus bus galima įsigyti gėrimų, maisto ir kitų gerų dalykų – kvepalų, kosmetikas, išskirtinių mados namų aksesuarų bei loterijos bilietų.
Ji užsisako raudonojo vyno. Taurę išgeria dviem gurkšniais. Antrajame lieka ne tiek ir daug. Kramsnoja sausainius iš traškančios čežios pakuotės. Antrą pakuotę nupirko ir padavė berniukui, sėdinčiam greta. Sausainį laiko didžiuoju, smiliumi ir nykščiu. Bevardis pirštas – be žiedo ir be ženklo, jog kada nors jis ten būtų buvęs. Pirštai baigiasi raudono perlamutro spalvos laku nuteptais nagais.
Pirmosios vyno taurės ir sausainių derinį palydi kitas pasirinkimas – darkart raudonas vynas ir spalvoti dražė saldainiai. Greta sėdintis 3-4 metų berniukas darosi neramus – muistosi, norėdamas išsilaisvinti iš saugos diržų. Sėdimoji vieta tarp jų abiejų – be keleivio, užimta daiktais: pirkinių iš oro uosto maišelis, juoda moteriška odinė rankinė, keli madų ir gyvenimo būdo žurnalai.
Išgėrus dvi taures vyno, žvilgsnis iš liūdno tampa jokiu. Jis tuščias. Galbūt kaltas vyno. O galbūt dar kas nors.
Alkoholio koncentracija kraujyje duoda rezultatą. Ji pradeda kontroliuoti savo gyvenimą, savo esamos buities detales. Susiriša plaukus į tvirtą kuodą, nusipurto trupinius nuo kelių. Plaukų sruogos viena po kitos vėl išsilaisvina. Įjungia ir vėl išjungia virš savo galvos esančioje panelėje oro kondicionavimo mygtukus. Sureguliuoja veikimo smarkumą nuo maksimaliai intensyvaus iki vidutinio: oro gūsis gaivina paraudusius skruostus.
Šviesiaplaukio berniuko muistymąsi pakeičia nerimastingas verksmas. Jis bando kažką pasakyti. Moteris jam į saują įspraudžia kelis ryškiaspalvius dražė saldainius. Berniukas laiko juos savo saujoje, bet net nežiūri į juos. Žiūri į šviesiaplaukę moterį ir tyliai pasikūkčiodamas verkia.
Moteris atsisuka į jį, suėmusi abiem rankom papurto už pečių, prisega saugos diržus ir liepia miegoti. Prisiekia visais šventaisiais, jog daugiau jo tikrai neims kartu į jokią kelionę. Vaiko verksmas ir neaiškiai tariami garsai girdėti vis labiau. Moteris darkart jį papurto ir suirzusiu nuoširdžiai besipiktinančiu balsu kartoja ”Что ты хочешь? Cпи уже! Что ты хочешь?”