Nedžiaugsmas nelaimė nejuokas
Dalelėj katroj krištolinėj
Nežinom užtat prisibijom
Prarasti gražiausią stiklinę
Stiklas iš lėto įskyla
Smulkiai ant žemės pabyra
Stiklinės ranka neišlaiko
Suprantam jog viskas vis vien jau po laiko
Įsminga skeveldra į odą
Nedžiaugsmas nelaimė nejuokas
Visi kartu ir po vieną
Sugrįžta dar net neišėję
Raunam nedžiaugsmą, nelaimę, nejuoką
Nudiriam piktdžiugos pilną kraujuojančią odą
Palaiminti laimės, džiaugsmo ir juoko
Ateinam su saujom vandens paauksuoto